- nurunyti
- nurùnyti šnek. 1. tr. nudirbti: Ką jau tu nurùnydavai par tuos vasaros darbus, tai būtų naudos kaip nuogam už ančio Skr. 2. žr. nuruninti 2: Jų kiaulė, kai papliudžiau, tai tik nurùnijo, nurùnijo An. | Jau visi iš miesto nurunijo nurunijo (išvažinėjo) Kpč. \ runyti; įrunyti; nurunyti; užsirunyti
Dictionary of the Lithuanian Language.